Grupinės psichoterapijos procesas sukuria erdvę, kurioje galima išgyventi savo jausmus, patirti save santykyje su kitais žmonėmis. Grupėje sukuriama galimybė atverti naujas, sau iki šiol nematytas savo asmenybės kerteles, pamatyti save iš šalies, kitų akimis. Grupėje vykstantys procesai daug greičiau padeda perprasti savo elgesį, mintis ir padeda augti. Be pagalbos reikėtų daugiau laiko suprasti savo elgesio pasekmes, o grupėje viskas tampa akivaizdu, lyg ant delno matytum savo gyvenimą. Su grupe gali leistis į savęs tyrinėjimo, pažinimo kelionę, o grupės nariai tampa bendrakeleiviais, palydinčiais tave link savęs ir, tuo pačiu, link santykio su kitais.
Grupė padeda:
- atpažinti savo jausmus ir juos įvardinti;
- susivokti kas vyksta gyvenime, aiškiau pamatyti galimybes ir jų ribas;
- susigaudyti savo noruose, troškimuose, atrasti prasmę kasdieniniuose užsiėmimuose;
- sudaro sąlygas pažinti ir tyrinėti savo pasaulį;
- suteikia palaikymą, kreipia į savęs paieškas ir savivertės grąžinimą.
Klientų atsiliepimai apie grupę:
“Buvau nustebusi, kad grupėje galima kalbėti tokiomis skaudžiomis temomis. Po kelių užsiėmimų ir aš įsitraukiau. Išsipasakodavau, palengvėdavo, pasijusdavau laimingesnė, skausmą išliedavau. Daug kartų teko verkti. Pažinau jausmus, kurių ankščiau nepažinojau. Anksčiau būdavo vien tik blogai arba gerai. Paskutiniuose grupės užsiėmimuose įgavau daugiau stiprybės, ramiau pradėjau vertinti situacijas, valdyti pyktį. Jau pradedu drąsiau reikšti nuomonę, nebijoti apsijuokti. Palyginus užsiėmimų pradžią ir pabaigą, tai labai skiriasi mano savijauta. Įgijau drąsos, pasitikėjimo, ramybės savyje atradau”.
Laura, 2016
“Grupėje išmokau bendrauti su žmonėmis. Čia pradėjau laisviau kalbėti apie save. Išmokau dėstyti savo mintis ir jausmus. Pradėjau įsiklausyti į kito pasakojimą – anksčiau tai praleisdavau pro ausis. Dabar esu žymiai kantresinis. Moku patylėti, kai to reikia. Supratau, kad jausmai, kokie jie bebūtų, yra mano jausmai, svarbu mokėti juos įvardinti. Čia, grupėje, supratau, kad dėmesį reikia kreipti ne tik į fizinę sveikatą, bet ir dvasinę būseną. Manyje atsirado daugiau ryžto ir drąsos.”
Zenonas, 2016
“Kalbėdama pajutau palengvejimą savo viduje, pažinau save geriau, kokia iš tiesų esu. Pajutau savyje daugiau ramybės, pradėjau mylėti save, priimti pagyrimus ir kritiką, pradėjau daugiau savimi pasitikėti, pajutau pilnavertiškumą, tapau drąsesnė”.
Kristina, 2016
“(Grupę)prilyginu chirurginiam perrišimui be narkozės. Patys sau plėšiame purvinus tvarščius, šaliname pažeistą dvasios audinį, pykstame ant tų, kurie padeda perrišti… Čia pastebėjau kaip atsiskleidžia gerosios žmogaus savybės, mažėja vidinės agresijos, pykčio, vienišumo, kurie buvo suvešėję, kenčiant nuo priklausomybės. Einant į žmones, atsiranda atjauta, supratimas, palaikymas”.
Lina, 2016