Gyvenimas pilnas įvairios veiklos ir nuostabių galimybių. Kiekvieną dieną mes bendraujame su kitais žmonėmis, mokomės, dirbame, kuriame, atliekame kasdieninės pareigas. Žmogui nuolatos tenka prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, priimti sprendimus, rinktis, ieškoti išeities iš sudėtingų situacijų bei konfliktų. Gyvenime nuolatos vyksta pokyčiai ir patirti įtampą su jais susiduriant yra normalu. Susidūrę su įvairiais gyvenimo pokyčiais, mes patiriame stresą, jaučiamės pasimetę, blaškomės, imamės skubotų veiksmų arba visai sustingstame, puolame į neviltį, mus apima bejėgiškumo, beprasmybės jausmai.
Stresą patiriame, kai sutrinka pusiausvyra su aplinka. Stresas tai įtampos būsena, atsirandanti kaip atsakas į nepalankius aplinkos veiksnius, dar vadinamus stresoriais. Jie gali būti labai įvairūs: darbų gausa, nenumatyti įvykiai, priklausomybės, konfliktai šeimoje, ligos ir kiti. Ypač didžiulė įtampa kyla, kai žmogus susiduria su per dideliais aplinkos reikalavimais kurių jis nesugeba kontroliuoti.
Reaguodamas į stresines situacijas, organizmas bando prisitaikyti, išskirdamas tam tikras medžiagas (adrenaliną ir kitas), dėl kurių poveikio padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, įsitempia raumenys. Kitaip tariant, žmogaus organizmas sutelkia visas savo jėgas ir mobilizuoja fiziologinius resursus iškilusiems sunkumams įveikti. Toks organizmo atsakas yra svarbus įvairioms kliūtims įveikti, pavyzdžiui pabėgti nuo užpuoliko, sėkmingai išlaikyti egzaminą, pasiekti gerų rezultatų bėgimo varžybose ir panašiai. Šios organizmo reakcijos suteikia jėgų, greitumo, kūrybiškumo, įžvalgumo ir kitų gerų savybių. Vadinasi, nedidėlis ar trumpalaikis stresas stimuliuoja, sužadindamas organizmą, skatindamas mus įveikti kliūtis. Tačiau ilgai trunkantis stresas yra žalingas, nes jis palaipsniui išderina kūno organų veiklą, sukeldamas sunkias fiziologines ar psichologines ligas. Jei nuolatos patiriame stresą, vadinasi mūsų kūnas visą laiką yra “kovinėje parengtyje” – širdis plaka greičiau, visi kūno organai yra labiau apkrauti ir įtempti.
Beveik visi mūsų gyvenime vykstantys pokyčiai sukelia didesnį ar mažesnį stresą. Į juos mes vienaip ar kitaip mes reaguojame. Stresas gali būti konstruktyvus (eustresas) arba destruktyvus (distresas). Eustresu vadinami malonūs ir stiprūs išgyvenimai, kurie kyla patiriant reikšmingus gyvenimo įvykis, tokius kaip vedybos, kūdikio gimimas ar studijų baigimas. Malonusis stresas taip pat sukelia fiziologines reakcijas, kurios veikia mūsų organizmą.
Stresą sukeliantys veiksniai gali būti išoriniai ar vidiniai. Įvairių kylančių situacijų kartais išvengti neįmanoma, jos nuo mūsų nepriklauso. Artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo keitimas, vedybos, gyvenamosios vietos keitimas, finansinės padėties pasikeitimas – tai vieni stipriausių veiksnių, sukeliančių stresą. Vidiniai veiksniai, kyla mumyse ir yra susiję su mūsų organizmo ypatumais, charakterio savybėmis, nusiteikimu, išmokimu. Daugiau streso kyla tiems žmonėms, kurie kelia sau per didelius reikalavimus, siekia neadekvačių tikslų, stengiasi atrodyti kitokiais, nei iš tiesų yra. Vidiniais stresoriais gali tapti mintys, emocijos, jausmai, savivertės trūkumas ir panašiai.
Kaip jau minėjau, stresas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis. Trumpalaikis stresas, tai toks, kurį patiriame kiekvieną dieną, net po kelis kartus. Kiekvieną dieną tenka susidurti su laiko apribojimais, suspėti laiku, išgyvename daug įtampą keliančių situacijų, įvairių pokalbių bei nemalonių susitikimų, tenka įveikti darbe ar moksluose kylančius sunkumus. Ypač išvargina gyvenimas su priklausomu asmeniu. Ilgalaikis stresas kyla tuomet, kai mes ilgą laiką patiriame varginančią įtampą, pavyzdžiui nesutariame su šeimos nariais, sutuoktiniu, kyla nuolatiniai ginčai ir barniai arba savo kasdieniame darbe susiduriame su varginančiais reikalavimais, kurių nepajėgiame įveikti. Tokio pobūdžio stresas ilgainiui išvargina organizmą, išsekina vidinius resursus, tuomet kyla sveikatos problemų.
Mūsų gyvenime neįmanoma išvengti situacijų sukeliančių stresą. Pakeisti charakterį ar įpročius taip pat nėra lengva. Specialistai siūlo daugybę būdų, kaip mažinti stresą: mankštas, atsipalaidavimo technikas, meditaciją, masažus, vaistus, dienoraščio rašymą, knygų skaitymą, aktyvų sportą, psichoterapiją. Dauguma metodų, taikomų pavieniui ar kartu, gali padėti įveikti sumažinti streso daromą poveikį.
Kuo gali būti naudinga psichoterapija? Žmogus yra neatskiriamas nuo aplinkos, nuo savo pasaulio. Jis yra tarsi įmestas į gyvenimą ir šiame gyvenime jis daugelio dalykų negali pakeisti ar pasirinkti. Žmogus gimsta būtent tokioje šalyje, šeimoje, būtent tokios lyties ar tautybės, turintis vienokią ar kitokią sveikatą, vienokias ar kitokias paveldėtas savybes. Tačiau yra dalykai, kurie priklauso nuo žmogaus pasirinkimų, požiūrio, žinių, patirties. Ši dalis pavaldi žmogui.
Psichoterapija – tai būdas geriau pažinti save ir savo gyvenimą, suprasti gyvenimo keliamus reikalavimus bei apribojimus, ir atskleisti jo teikiamas galimybes. Kiekviename apribojime slypi ir galimybių, o kaip jos atsiskleis, priklauso nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimo. Nėra geriausių ar teisingu atsakymų į visus gyvenimo klausimus. Psichoterapeutas taip pat nežino jums tinkamiausių veikimo būdų, tačiau terapinis susitikimas suteikia galimybę patirti sau svarbių, kūrybiškų įžvalgų, atrasti unikalių būdų, kaip įveikti sunkumus bei stresą. Kuo žmogus geriau susipažįsta su savimi ir savo gyvenimu, tuo geriau gali suprasti kaip jame gyventi.
Dėl konsultacijų ir psichoterapijos kreipkitės: +370 60537082
Paruošta remiantis savo patirtimi ir šia knyga, kurioje galite daugiau paskaityti apie stresą:
J.Pikūnas, A. Palujanskienė. Stresas. Atpažinimas ir įveikimas. Pasaulio lietuvių centras, Kaunas, 2005
